2022 metais VšĮ “Socialinis architektas” įgyvendino Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Socialiniai kooperatyvai – būtina socialinė inovacija Lietuvoje“ Nr. IJPA 02713. Projekto tikslas – skatinti inovacijų diegimą jaunimo tarpe suteikiant žinių ir kompetencijų apie inovatyvų modelį bei užtikrinant mažiau galimybių turinčio jaunimo užimtumą ir didesnę įtrauktį į visuomeninį gyvenimą. Socialiniai kooperatyvai yra novatoriška organizuotos pilietinės pagalbos forma, kuri išvystyta vakarų Europoje, bet neplėtojama Lietuvoje. Mūsų gerovės valstybė yra priklausoma nuo tokių novatoriškų savitarpio pagalbos formų, kaip socialiniai kooperatyvai, todėl 40 jaunų asmenų (nuo 16-os iki 29-ių metų) lankėsi Socialinių inovacijų asociacijoje, Lietuvos inovacijų centre, kur turėjo galimybę gauti žinių ir pasikelti kompetencijas socialinių inovacijų kūrimo ir diegimo srityje. Projekto metu taip pat parengtas Socialinių kooperatyvų diegimo užsienio šalyje gerosios patirties tyrimas.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad socialiniai kooperatyvai galėtų būti steigiami ir veikti, kaip kooperacinės bendrovės neturint socialinės įmonės statuso. Tyrimas atskleidė, kad socialinius kooperatyvus galėtų steigti specialistai (globos, socialinio darbo, socialinės terapijos, terapijos užsiimantys, socialinių – profesinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, profesijos mokymas), kurie šiuo metu yra bedarbiai, veikia viešose ar privačiose įmonėse ar dirba įregistravę IDV. Tyrimas atskleidė, kad kooperatyvų nariai galėtų geriau realizuoti socialinės veiklos misijas (suformuotas tapatumų su profesiją, darbo su klientais praktikų) bei socialinio verslo tikslus. Tyrimo dalyviai minėjo, kad tokio tipo darbuotojų valdoma socialinė įmonės ne tik gali veiksmingiau pritraukti iš narių kapitalą, įgalinti narių bendradarbiavimą, užtikrinti organizacijos demokratišką veikimą, bet teisingiau paskirstyti pelną. Tyrime akcentuota, kad kooperatyvai galėtų motyvuoti ne tik paslaugų specialistų, bet ir gerų vadybininkų įsitraukimą. Informantai pastebėjo, kad socialine veikla užsiimantys kooperatyvai galėtų būti palankiau visuomenės, klientų vertinami palyginus su kitomis verslo formomis. Tyrimas atskleidė, kad kooperatyvų nariai sąžiningiau ir skaidriau galėtų pasiskirstyti pajamas, kaip pelną palyginus su NVO. Tyrimo duomenys rodo, kad kooperatyvas galėtų sėkmingiau pritraukti savanorius. Keli dalyviai minėjo, kad kooperatyvus galėtų steigti specialistai kooperuodamiesi su neįgaliaisiais, nedirbančiais ar kvalifikacijos neturinčiais asmenimis. Taigi kooperatyvai galėtų būti steigiami remiantis LR Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu (Valstybės žinios, 1993-06-09, Nr. 20-488( ir įtvirtintomis teisės aktuose socialinio verslo sampratomis (LR ūkio ministro įsakymai dėl „Dėl Socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo), kurie numato, kad socialinis verslo atitikties kriterijus.
Kita vertus, tyrime buvo akcentuota, kad yra visa eilė kylančių apribojimų susijusių su: 1) kooperatyvų veiklos teisinė forma nėra populiari ir žinoma (kooperatyvai veikia tik siauros ekonominės veiklos srityse, – žemės ūkyje, miškų valdyme, prekyboje); 2) kooperatyvų kūrimas neskatinamas konsultantų (tiek socialinio verslo, tiek grynai verslo); 3) neigiamai visuomenę veikia tikri istoriškai susiklostę stereotipai (post-sovietmečio, nepasiteisinusi veiklos juridinė forma, kooperatyvai negali veikto socialinių paslaugų srityje); 4) nėra stipraus
kooperatyvų veiklos judėjimo ir nepopuliarios idėjos skatinančios darbuotojų valdomų įmonių steigimą.
Peržengti šiuo apribojimus galėtų tikslingos informacijos sklaida sufokusuota į galimas socialinių kooperatyvų steigėjų grupes: darbo ar kvalifikacijos neturinčias jaunimo grupes, slaugos specialistus teikiančius paslaugas, neįgaliuosius, vienišus tėvus (aktualu steigiant ikimokyklinio, užmokyklinio ugdymo įstaigas). Šioms grupės būtų aktualu gauti bendrą informaciją apie kooperatyvų steigimą ir veiklą (kooperacinės bendrovės teisinės formos ypatumai ir suderinamumas su socialinio verslo atitikties kriterijais), tiek metodinę informaciją ir praktines rekomendacijas, kaip galima įsteigti kooperatyvą (žingsnis po žingsnio vadovai).
Atliktas tyrimas atskleidė, kad šios rekomendacijos turėtų apimti gerosios praktikos pavyzdžius, apimančius socialinių įmonių steigimą Lietuvoje ir socialinių kooperatyvų kūrimą užsienio šalyse. Taip pat, tikslinėms grupės būtų aktualu suteikti informaciją apie kooperatyvų galimą veikimą modeliuojant paslaugų teikimą atskirose srityse, – 1) slaugos ir socialinio darbo paslaugų teikimas; 2) neįgaliųjų ir specialistų bendradarbiavimas teikiant paslaugas; 3) profesijos suteikimas (jaunimui ir/ar bedarbiams) įdarbinimas, vėliau juos įdarbinant. Tyrimai atskleidžia, kad svarbu informuoti potencialius kooperatyvų steigėjus apie galimas rizikas (vidaus organų veiklos, pelno paskirstymo apribojimus, išėjimų/atėjimu į kooperatyvą, galima oportunistine ar siaurai suinteresuota atskirų narių veikla, santykius su įdarbintais asmenimis ir t.t.) ir jų valdymą.
Parama – 14,974.00 eurų,. Projekto trukmė 2022.01.03 – 2022.09.30.
